Dvigubas matymas (diplopija): priežastys ir gydymas
Mediciniškai peržiūrėjo Bc. Katarína Jamrišková, Optikas, 2023-08-22 Parašė Lentiamo
Turinys
Ar kada nors matėte dvigubai, nors žinojote, kad turėtų būti tik vienas objektas? Diplopija, arba dvejinimasis akyse, verčia smegenis suvokti dvigubą vieno objekto vaizdą. Tai gali būti laikina būklė arba rimtos sveikatos problemos požymis. Žinojimas, kas tai yra ir kada kreiptis medicininės pagalbos, gali padėti išlikti saugiems ir sveikiems.
Lentiamo optikai apibrėžia šią būklę, paaiškina jos variantus ir aptaria galimas priežastis. Pažvelkime!
Kas yra dvejinimasis akyse?
Dvejinimasis akyse yra būklė, kai žmogus mato du to paties objekto vaizdus. Šie objektai gali atrodyti vienas šalia kito, vienas ant kito arba kampu. Tai gali būti dėl laikinų veiksnių arba įvairių pagrindinių priežasčių, pvz., problemų su raumenimis, kontroliuojančiais akių judesius, nervų pažeidimų arba ragenos, lęšiuko ar tinklainės problemų.
Tai gali sukelti diskomfortą, sumišimą ir sunkumus atliekant kasdienę veiklą, pvz., skaitant, vairuojant ir vaikščiojant. Svarbu kreiptis medicininės pagalbos, jei patiriate dvejinimąsi akyse, nes tai gali būti rimtos sveikatos problemos, pvz., insulto ar ligos, požymis.
Kaip atrodo dvejinimasis akyse?
Dvejinimasis akyse reiškia, kad vienas objektas atrodo kaip du vaizdai, esantys vienas šalia kito, viršuje arba apačioje, arba įstrižai vienas kito. Objektai paprastai persidengia ir retai būna visiškai atskirti. Antrinis vaizdas paprastai būna neryškus arba silpnesnis nei „pagrindinis vaizdas“.
Įvairūs dvejinimosi akyse tipai
Yra du pagrindiniai dvejinimosi akyse tipai: monokulinis ir binokulinis. Monokulinė diplopija reiškia, kad vaizdas dubliuojasi vienas šalia kito. Binokulinė diplopija paprastai pasireiškia trimis būdais: horizontaliai, vertikaliai arba įstrižai.
Monokulinė diplopija
Monokulinė diplopija yra tada, kai du vaizdai matomi tik vienoje akyje. Ją sukelia problema pačioje akyje, pvz., katarakta, astigmatizmas arba sausų akių sindromas. Neteisingai parinkti akiniai taip pat gali sukelti šį tipą.
Monokulinė diplopija
Esant binokulinei diplopijai, galite pastebėti, kad pagrindinis vaizdas atrodo ryškesnis nei neryškesnis, antrinis vaizdas. Tai kartais vadinama „vaiduoklio vaizdu“.
Neryškumo simptomai paprastai apsiriboja viena akimi.
Binokulinis matymas
Dažniau žmonės patiria binokulinį matymą ir mato du vaizdus, kai abi akys yra atviros. Kadangi tai paveikia abi akis, tai paprastai reiškia, kad akys neveikia kartu tinkamai. Šis tipas išnyksta savaime, kai viena iš akių yra uždaryta. Tai gali atsirasti dėl įvairių būklių, pvz., žvairumo (kai akys nėra vienoje linijoje ta pačia kryptimi) arba nervų pažeidimo.
Binokulinis dvejinimasis akyse paprastai pasireiškia vizualiai trimis skirtingais būdais: horizontaliai, vertikaliai arba įstrižai, kaip parodyta paveikslėlyje žemiau.
Horizontalus dvejinimasis akyse
Horizontalioji diplopija yra tada, kai žmogus mato du vaizdus vienas šalia kito, o vienas vaizdas rodomas kairėje arba dešinėje nuo kito.
Abu vaizdai gali atrodyti neryškūs esant horizontaliam binokuliniam tipui.
Vertikalus dvejinimasis akyse
Vertikalioji diplopija yra tada, kai žmogus mato du vaizdus, sukrautus vienas ant kito. Vienas vaizdas rodomas virš arba po kitu.
Įstrižas (oblique) dvejinimasis akyse
Įstrižoji diplopija yra tada, kai antrasis vaizdas rodomas įstrižai arba kampu nuo kito. Šis tipas yra retesnis nei horizontalus ir vertikalus, tačiau pasitaiko.
Laikinas dvejinimasis akyse
Laikinas dvejinimasis akyse yra tada, kai žmogus patiria dvejinimąsi trumpą laiką, paprastai tik kelias minutes. Tai gali sukelti įvairūs veiksniai, pvz., stresas, nuovargis ar didelis alkoholio vartojimas.
Dvejinimąsi akyse, kuris atsiranda ir išnyksta, gali sukelti nuolatinė problema. Ragenos ar lęšiuko problemos, migrena, vaistų šalutinis poveikis, ligos ir netinkamai išlygintos akys gali sukelti šio tipo regėjimo problemas, kurios pasirodo retkarčiais.
Nors paprastai nėra pagrindo nerimauti, laikini dvigubi vaizdai gali būti rimtesnės medicininės būklės ar įvykio simptomas. Staigių regėjimo problemų niekada negalima ignoruoti. Nedelsdami kreipkitės medicininės pagalbos dėl staigių regėjimo pokyčių, kad būtų galima atmesti potencialiai gyvybei pavojingas sveikatos problemas.
Kas sukelia dvejinimąsi akyse?
Pasak Stanford Health Care, dvejinimąsi akyse gali sukelti įvairios būklės. Ragenos ar lęšiuko problemos, raumenų ar nervų problemos, kontroliuojančios akies funkciją ir judesius, arba smegenų problemos gali sukelti diplopiją. Kai kurios priežastys gali būti mažiau rimtos, pvz., astigmatizmas, arba gyvybei pavojingos, pvz., insultas.1
Problema gali būti laikina, gydoma arba sukelta rimtesnės, pagrindinės problemos. Aplinkos veiksniai taip pat gali sukelti dvigubą vaizdą skirtingu metu. Įvairios akies dalys ir aplinkinės struktūros taip pat gali būti priežastis. Be to, nuolatinės sveikatos problemos ar ligos gali sukelti laikinų ar nuolatinių problemų.
Laikinos priežastys
Laikinos dvejinimosi akyse priežastys dažnai susijusios su gyvenimo būdo veiksniais, pvz., alkoholio ar narkotikų vartojimu, nuovargiu ar skaitmeniniu akių nuovargiu. Šios priežastys paprastai išnyksta savaime, kai pašalinamas jas sukeliantis veiksnys. Žemas kraujospūdis arba per greitas atsistojimas gali trumpam paveikti kai kurių žmonių regėjimą.
Pagrindinės priežastys
Pagrindinės problemos, susijusios su raumenimis, nervais ar smegenimis, gali paveikti akies funkciją ir judesius, sukeldamos dvejinimąsi akyse. Priežastys gali būti rimtos ir susijusios su diabetu, aukštu kraujospūdžiu, skydliaukės sutrikimais, infekcijomis, autoimuninėmis ligomis ar neurologinėmis būklėmis, pvz., išsėtine skleroze, insultu ar smegenų augliu.
Kai kurios kitos ligos, žinomos kaip sukeliančios dvejinimąsi akyse, yra Graves liga, miastenija gravis ir Guillain-Barré sindromas.2
Dvejinimosi akyse simptomai
- Matote dvigubai
- Galvos skausmas
- Nusileidę vokai
- Neteisingai išlygintos, „klajojančios“ arba sukryžiuotos akys
- Pykinimas ar galvos svaigimas
- Akių skausmas
Kada kreiptis medicininės pagalbos?
Nedelsdami kreipkitės medicininės pagalbos, jei patiriate staigų dvejinimąsi akyse arba jei jį lydi sumišimas, nerišli kalba, skausmas, galvos svaigimas ar silpnumas. Dvejinimasis akyse gali būti ūmios medicininės problemos, pvz., aneurizmos ar insulto, požymis.
Kreipkitės į savo optiką, jei turite pasikartojančių regėjimo problemų, dėl kurių atsiranda dvejinimasis akyse. Atkreipkite dėmesį, kiek ilgai problemos išlieka, kad jūsų specialistas galėtų nustatyti priežastį.
Dvejinimosi akyse diagnozė
Akių specialistas paprastai atliks išsamų tyrimą, kad diagnozuotų dvejinimosi akyse priežastį. Tyrimas gali apimti regėjimo aštrumo testą, akių išlyginimo matavimus, plyšinės lempos tyrimą, siekiant įvertinti akies priekinę dalį, ir išplėstinį akių tyrimą, siekiant patikrinti akies užpakalinę dalį.
Jie taip pat gali atlikti papildomus tyrimus, pvz., uždengimo testą arba prizmės testą, siekiant įvertinti laipsnį ir priežastį. Jie gali nukreipti jus pas kitą gydytoją, priklausomai nuo pagrindinės priežasties arba jei jie įtaria, kad reikalingas ūmus medicininis įvertinimas.
Nors diplopija paveikia regėjimą, akių gydytojas gali būti ne tinkamas specialistas jai gydyti. Jei įtariate, kad, pvz., receptinis vaistas sukėlė jūsų regėjimo problemas, geriausias kontaktinis asmuo greičiausiai yra sveikatos priežiūros specialistas, kuris išrašė vaistą.
Patikrinkite, ar jums dvejinasi akyse
Diplopija gali priversti jus atlikti vizualinius koregavimus, kad pabandytumėte suderinti vaizdus savo regėjimo lauke.
Jei kam nors dvejinasi akyse, gali būti, kad:
- Uždaro arba uždengia vieną akį.
- Pakreipia arba pasuka galvą skirtingomis kryptimis.
- Nuolat prisimerkia.
Normalus regėjimas
Žmogus, neturintis regėjimo problemų, mato aiškų vaizdą, kaip parodyta čia.
Kaip gydomas dvejinimasis akyse?
Priklausomai nuo priežasties, tai gali būti gydoma kontaktiniais lęšiais arba akiniais. Paprasti akių pratimai arba akių pleistras taip pat gali būti naudojami kaip gydymas.
Kai kuriais atvejais gali prireikti operacijos regėjimo defektui koreguoti. Jūsų akių specialistas nustatys, koks veiksmas yra geriausias, priklausomai nuo priežasties.
Ar dvejinimasis akyse yra rimtas?
Dvejinimasis akyse paprastai nėra pavojingas ir gali būti gydomas. Tačiau tai taip pat gali būti rimtesnės problemos požymis. Svarbu kreiptis į akių specialistą, jei patiriate dvejinimąsi akyse, net jei tai tik retkarčiais.
Dvejinimosi akyse prevencija
Gebėjimas užkirsti kelią dvejinimuisi akyse priklauso nuo priežasties. Daugeliu atvejų tai galima veiksmingai užkirsti kelią neinvaziniais metodais, pvz., akių gimnastika ar korekciniais akiniais. Tinkamai prižiūrint ir valdant, tai dažnai gali būti sėkmingai išspręsta.
Reguliarus akių patikrinimas yra svarbi prevencinė priemonė, siekiant užtikrinti, kad jūsų akys išliktų sveikos.
Paskutiniai Lentiamo žodžiai
Šio tipo regėjimo pokyčiai gali būti nerimą keliantys. Atminkite, kad tai ne visada yra rimta. Tačiau tik specialisto įvertinimas gali tiksliai nustatyti priežastį.
Nepamirškite nedelsdami kreiptis į gydytoją, jei staiga atsiranda dvejinimasis akyse ar kiti staigūs regėjimo pokyčiai. Tikimės, kad ši informacija bus naudinga, padedant jums suprasti įvairius diplopijos tipus ir jų priežastis.
Skaityti daugiau
Išnagrinėkite kitas temas, susijusias su diplopija.
Šaltiniai
1. Stanford Health Care, Dvejinimosi akyse priežastys
2. Review of Optometry, Pagrindinės dvejinimosi akyse priežastys
Komentarai